- vinkliai
- vìnkliai sm. pl. (1) staklių veleną (riestuvą) prilaikantys skląstukai: Riestuvas iššoko iš vìnklių Rs. Pataisyk vìnklius Rs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vinkliai
Look at other dictionaries:
vinkliai — viñkliai prv. Viñkliai lañkstosi mergáitė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vinklus — vinklùs, ì adj. (4) Š, K.Būg, LVIV600, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. lankstus: Vinklių̃ kaulų žmogus, t. y. palankus J. Gyvatė labai vinklì y[ra] – ana vingiuojas Pln. Vinklùs vaikis – raitos kaip be kaulo Šts. Jos rankos buvo baltos, minkštos ir … Dictionary of the Lithuanian Language
